IMAP nuorodos dėl maitinimo krūtimi, vaisingumo ir kontracepcijos po gimdymo Kontracepcija paaugliams Kontraceptinės tabletės ir krūties vėžys Laisvanoriška moterų sterilizacija Saugus abortas Hormoninė ekstrinė kontracepcija Testai neštumui nustatyti "Babycheck"
	IMAP NUORODOS DĖL ŽINDYMO, VAISINGUMO IR KONTRACEPCIJOS PO GIMDYMO (IMAP - Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos medicinos konsultantų grupė, pateikusi šias nuorodas 1996 m. vasario mėn.) ĮVADAS Žindymas yra svarbi žmogaus reprodukcijos proceso dalis, ir jis turi būti vertinamas iš vaiko, motinos ir šeimos perspektyvų. Žindymas svarbus kūdikių mitybai ir sveikatai. Motinos pienas yra geriausias kūdikiui, jame yra pakankamai maisto medžiagų pirmiesiems šešiems gyvenimo mėnesiams. Su motinos pienu kūdikiui perduodami antikūniai, apsaugantys nuo kai kurių infekcijų. Kūdikis taip pat apsaugomas nuo virškinamojo trakto infekcijų, galinčių atsirasti maitinant dirbtinai ir ypač nesilaikant higienos reikalavimų. Žindant perduodami hormonai, augimo faktoriai ir sensoriniai stimuliatoriai. Užtikrinamas svarbus motinos - vaiko ryšys. Žindymas pailgina intervalus tarp gimdymų, o tai naudinga motinos, kūdikio ir vaiko sveikatai. Žindymas svarbus vaisingumo reguliavime ir ypač tose šalyse, kuriose kontraceptinės priemonės mažai paplitusios. PSO kodeksas dėl motinos pieno pakaitalų marketingo siekia apriboti motinos pieno pakaitalų propagavimą, ypač besivystančiose šalyse, kur ekonominės bei aplinkos sąlygos tokių pakaitalų vartojimą daro žalingu kūdikiui. Moteris turėtų žinoti žindymo pranašumus, pareigas, kurias jai uždeda toks maitinimas, esamas alternatyvas ir poveikį kūdikiui, tik taip ji galės laisvai ir sąmoningai pasirinkti. Daugeliui moterų žindymas yra dalis motinystės. Tačiau urbanizacija, gyvenimo būdo pokyčiai, būtinybė dirbti arba studijuoti gali paveikti moterų apsisprendimą žindyti, arba jam trukdyti. Ir jeigu moteris nusprendžia nežindyti, jos apsisprendimą reikėtų gerbti bei palaikyti. Šeima, sveikatos apsaugos sistema bei visuomenė turėtų dalintis atsakomybe suteikiant reikalingą pagalbą, kuri ir leis motinai žindyti. Socialinė aplinka, įskaitant darbovietę, turėtų sudaryti galimybes moteriai žindyti, tuo pat metu atliekant ir kitas pareigas visuomenėje. Tam, kad motinos sveikata būtų apsaugota, privalo būti patenkinti papildomi mitybos poreikiai, t. y. papildomas kalorijų, baltymų ir kalcio kiekis. ŽINDYMO IR VAISINGUMO RYŠYS Žindymas stabdo ovuliacijos atsistatymą po gimdymo, ir amenorėja yra tokios ovuliacijos slopinimo ženklas. Todėl atsiradus pirmosioms mėnesinėms po gimdymo, padidėja nėštumo pavojus. Žindančioms moterims amenorėja gali tęstis mėnesius ar net metus. Tačiau moterims, kurios nežindo, mėnesinės gali atsirasti praėjus vos 35- 40 dienų po gimdymo. Kiaušidžių veiklos aktyvumo atsistatymas ir vaisingumas priklauso nuo laikotarpio po gimdymo, žindymo periodo trukmės, mitybos, geografinių, socialinių ir kultūrinių faktorių. Nors populiacijoms bei individams būdinga įvairovė, būtina prisiminti, kad juo ilgiau moteris žindo, juo labiau tikėtina, jog ovuliacija ir menstruacinis kraujavimas atsistatys laktacijos metu. Kiaušidžių veiklos slopinimas labai priklauso nuo žindymo dažnumo, jo pasiskirstymo dienos bei nakties metu ir nuo žindymo trukmės. Amenorėja ilgiau tęsiasi toms moterims, kurios žindo dažniau tiek naktį, tiek dieną, o kūdikis žinda krūtį ilgiau. Papildomo pieno arba maisto įvedimas kūdikiui žymiai sumažina slopinantį poveikį kiaušidžių funkcijai ir vaisingumui, ir yra susijęs su didesniu pastojimo pavojumi. Amenorėja trunka ilgiau, kuomet papildomas maistas yra įvedamas palaipsniui, kūdikiui esant vyresniam. Patarimai, kada, kokį ir kiek duoti papildomai maisto maitinant krūtimi labai skiriasi. Gal dėl šių variacijų iš dalies skiriasi laktacinės amenorėjos trukmė įvairiose populiacijose. Tęsiasi ginčas dėl mitybos poveikio laktacinei amenorėjai. Prastos mitybos moterims amenorėja, susijusi su žindymu, gali tęstis ilgiau, ir ją gali sukelti vien bloga mityba, arba intensyvesnis žindymas, kai kūdikiui pieno neužtenka. Žindant, moterų, kurioms įvyko ovuliacija ir jos pastojo, skaičius įvairiose bendruomenėse svyruoja. Peršasi išvada, kad egzistuoja kiti faktoriai, slopinančiai veikiantys vaisingumą. Konsultavimas Moterys, kiek tai įmanoma, turėtų būti skatinamos pilnai žindytį. Daugeliui moterų reikia konsultavimo ir apmokymo. Kad patenkinamai maitintų krūtimi, joms reikia padėti įgyti žinių bei praktikos. Sveikatos darbuotojams skirtuose kursuose turėtų būti pateikta informacija apie žindymą ir šeimos planavimą, įtraukiant labiausiai tinkamus metodus žindančiai moteriai. Kai kuriose bendruomenėse paplitęs neturintis mokslinio pagrindo įsitikinimas, jog lytiniai santykiai, natūraliai maitinant, kenkia motinai ir vaikui. Lytinių santykių atnaujinimas neturėtų būti priežastimi nutraukti žindymą. Maitinančios moters konsultavimas apie galimą vaisingumą laktacijos metu turėtų remtis įprasta informacija, kaip žindyti ir apie pastojimo riziką. Moterys turėtų žinoti, kad sunku tiksliai nustatyti laktacinio nevaisingumo trukmę. Joms taip pat turėtų būti paaiškinta, kad: laktacinė amenorėja dideliu laipsniu apsaugo nuo nėštumo, jei pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo žindoma pilnai. dažnas, maitinant ir dieną, ir naktį, žindymas gali uždelsti mėnesinių ir vaisingumo atsiradimo pradžią. papildomas maitinimas, ir ypač maitinimas iš buteliuko, neturėtų būti rekomenduojamas pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, nebent anksti nustačius nepakankamą kūdikio augimą. Moterys, kurios apsisaugodamos nuo nėštumo nori pasikliauti laktacine amenorėja, turėtų būti įspėtos, kad pastojimo rizika didėja: atsiradus pirmosioms mėnesinėms po gimdymo (kai moteris suvokia, kad grįžo mėnesinės arba praėjus 8 savaitėms po gimdymo, kraujavo/tepė dvi dienas iš eilės). įvedant papildomą pieną arba maistą kūdikiui. po gimdymo praėjus maždaug 6 mėnesiams. Konsultavimas dėl šeimos planavimo taip pat apsaugo motinos ir vaiko interesus. Reikėtų patarti, kada žindanti moteris galėtų pradėti naudoti kontracepciją, siūlyti prieinamas saugias ir efektyvias, tinkančias žindant, kontraceptines priemones. Kontracepcija kaip ir žindymas turi tapti normalia šeimos gyvenimo dalimi. Tam, kad užtikrintų tinkamą laiko tarpą tarp nėštumų ir apsaugotų motinos sveikatą, kontraceptinės priemonės turėtų būti pradėtos naudoti tuoj pat, atsiradus nors vienam aukščiau minėtam pastojimo rizikos faktoriui. Moterys turėtų žinoti, kad, pradėjus naudoti kontracepciją, nėra reikalo nutraukti žindymą, ir atvirkščiai, nereikia atidėti kontracepcijos dėl žindymo. KONTRACEPCIJA PO GIMDYMO Konsultuojant moteris dėl kontracepcijos po gimdymo, ruošiant mokymo medžiagą bei apmokant sveikatos darbuotojus turėtų bendradarbiauti visos moterų sveikata besirūpinančios tarnybos. Taip pat svarbu, kad pogimdyminė kontracepcija būtų įtraukta į akušerių mokymo programą. Kontracepcijos naudojimo pradžia priklauso nuo to, ar žindys moteris krūtimi, nuo asmeninių sumetimų, pasirinkto kontracepcijos metodo ir kai kurių kitų dalykų, tokių kaip tikimybė, kad moteris nesugrįš po gimdymo ar po pirmojo pogimdyminio apsilankymo. Nežindančioms moterims Moterys, nusprendusios nežindyti savo vaikų , gali pasirinkti bet kurį metodą, su sąlyga, kad nėra jokių medicininių kontraindikacijų tam metodui naudoti. Tačiau pogimdyminiame laikotarpyje būtinas didesnis atsargumas. Pavyzdžiui, kombinuoti hormoniniai kontraceptikai neturėtų būti pradėti naudoti pirmų trijų savaičių po gimdymo bėgyje, nes yra manoma, kad šio laikotarpio metu gali padidėti trombembolijų pavojus. Žemiau pateiktos rekomendacijos dėl IUS įvedimo laiko bei diafragmų ir gimdos kaklelio gaubtuvėlių naudojimo žindančioms moterims taip pat tinka ir nežindančioms moterims. Žindančioms moterims Žindančių motinų pasirinkti metodai, užtikrindami kontracepciją, neturi nepalankiai veikti laktacijos ar kūdikio sveikatos. Pirmiausia maitinančios moterys turėtų pasirinkti nehormoninius kontraceptikus, tokius kaip IUS su variu, barjeriniai metodai ir sterilizacija, jeigu jie yra moteriai priimtini ir nėra kontraindikuotini dėl kitų medicininių priežasčių. Antroje eilėje būtų hormoniniai metodai, kai preparatų sudėtyje yra tiktai progestagenai, tie preparatai žinomi kaip tik progestagenus turinčios tabletės. Esant įprastoms aplinkybėms, žindančios moterys neturėtų vartoti kombinuotų hormoninių tablečių ir injekcinių preparatų. Kai dėl periodinės abstinencijos, tai jai yra tam tikri apribojimai, ir reikalingos specialios instrukcijos. Intrauterinės priemonės Intrauterinės priemonės yra labai efektyvios ir neturi neigiamo poveikio nei laktacijai, nei kūdikio augimui. Tai teikia joms privalumų laktacijos metu. Be to, žindančioms moterims jos įvedamos lengviau ir ne tiek skausmingai, mažesnės kraujavimo problemos bei mažesnis skausmas jas nešiojant, negu kad nežindančioms moterims. Įvedama gali būti tučtuojau po placentos pasišalinimo, pagimdžius tiek natūraliu keliu, tiek Cezario pjūvio pagalba, arba 48 val. bėgyje po gimdymo per natūralius gimdymo takus. Įvedėjai ir moterys turi žinoti, kad šiuo atveju yra didelis iškritimų dažnis. Todėl reikia mokyti specialistus tinkamai įvesti spirales, svarbus ir tolesnis pacienčių stebėjimas, įsitikinant, kad IUS yra tinkamoje vietoje. Dėl gimdos involiucijos IUS neturėtų būti įvedamos laikotarpyje tarp 48 val. ir 4 savaičių po gimdymo. Praėjus 4 savaitėms, įvedimas yra saugus. Įvedimo laiku turi būti įvertinama gimdos būklė. Maitinančioms moterims IUS su levonorgestreliu galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Barjeriniai metodai Tinkamai juos vartojant, barjeriniai metodai yra patikimi kontraceptikai, ir manoma, kad nesėkmių dažnis yra mažesnis, juos vartojant šiuo sumažėjusio vaisingumo metu. Diafragmų ir gimdos kaklelio gaubtuvėlių nereikėtų vartoti pirmas 4 savaites po gimdymo. Vėliau gali tekti pakeisti diafragmos dydį. Moterų sterilizacija Sterilizacija po gimdymo neturi neigiamo poveikio maitinimui krūtimi, jei dėl sterilizacijos procedūros žindymo pradžia nebuvo uždelsta ir intervalai tarp maitinimų nepailgėjo. Kai kurioms moterims, gimdančioms ligoninėje, tučtuojau po gimdymo atlikta sterilizacija gali būti pageidautina. Išsirašius iš ligoninės, moteriai gali būti nepatogu (dėl pareigų šeimai) grįžti atgal dėl sterilizacijos, nors ji to ir labai norėtų. Be to, sterilizacijos po gimdymo technika yra paprastesnė, nei vėlesnės sterilizacijos. Tačiau apsisprendimas dėl sterilizacijos po gimdymo turėtų įvykti tik po rūpestingo konsultavimo ir pageidautina prieš gimdymą. Vyrų sterilizacija Vyrų sterilizacija laikoma taip pat labai tinkamu kontracepcijos metodu. Kol laktacinė amenorėja apsaugo moterį nuo pastojimo, patartina, kad partneriui būtų atlikta vazektomija kaip galima greičiau po gimdymo tam, kad nereikėtų jokios kitos papildomos kontracepcijos iki vazektomija taps efektyvi. Tik progestageno turintys kontraceptikai Tai tabletės, injekciniai preparatai ir implantai, turintys tik progestageno. Jie neveikia motinos pieno kiekybės ir kokybės, arba visos laktacijos trukmės. Todėl jie yra tinkami žindančioms moterims, nenorinčioms arba negalinčioms naudotis nehormoniniais metodais. Nerekomenduojama progestageno turinčių kontraceptikų pradėti vartoti anksčiau 6 savaičių po gimdymo - dėl bet kokios potencialios rizikos kūdikiui, nes šiuo ankstyvu laikotarpiu steroidų patekimas į pieną gali būti šiek tiek didesnis. Be to, mažai tikėtina, kad šiuo ankstyvu laikotarpiu moteris pastos. Kombinuoti hormoniniai kontraceptikai Kombinuoti hormoniniai kontraceptikai, į kurių sudėtį įeina estrogenai ir progestagenai, išleidžiami tablečių ir kartą į mėnesį vartojamų injekcinių preparatų pavidalu. Nustatyta, kad kombinuoti hormoniniai kontraceptikai (COC) nepalankiai veikia motinos pieno kiekybę ir kokybę, ir sutrumpina visos laktacijos trukmę, ypač jei jie buvo pradėti vartoti pirmaisiais mėnesiais po gimdymo. Tuo klausimu nėra duomenų apie kombinuotus injekcinius preparatus, bet manoma, jog jie turi panašų poveikį. Bendrai, kombinuoti hormoniniai kontraceptikai neturėtų būti skiriami ankščiau 6 mėnesių po gimdymo. Jeigu jie yra vienintelė turima kontracepcijos forma, ir jei moteris nenori pasikliauti laktacine amenorėja, mažų dozių kombinuoti hormoniniai kontraceptikai arba kartą į mėnesį vartojami injekciniai preparatai gali būti pradėti vartoti, tačiau ne anksčiau pirmųjų 6 savaičių po gimdymo. Periodinė abstinencija Negausios informacijos duomenimis norinčios bei atitinkamai apmokytos moterys gali atpažinti vaisingas gleives, praktikuoti abstinenciją, ir pasiekti tinkamą apsisaugojimo lygį, žindydamos. Tačiau, žindant, su ovuliacija susiję simptomai ir požymiai iškelia problemų. Mėnesinių grįžimas yra nenuspėjamas, ir pirmieji ciklai po gimdymo yra nereguliarūs. Estrogenų sekrecijos, nesusijusios su ovuliacija, atsiradimas gali sutrikdyti gleivių simptomo interpretavimą. Todėl žindančioms moterims šių metodų efetyvumas, pasibaigus amenorėjai, gali būti žemesnis negu nežindančioms moterims. ŽINDYMAS IR ŽIV INFEKCIJA Naujausi duomenys rodo, jog, šalia rizikos perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu, tikimybė perduoti ŽIV virusą žindant yra 14%. Kur pagrindinės kūdikių mirčių priežastys yra infekcinės ligos ir nepakankama mityba, žindymas yra svarbus apsaugantis faktorius net ir kūdikiams tų motinų, kurios yra žinomos kaip ŽIV-infekuotos. Ten, kur infekcinės ligos ir nepakankama mityba nėra esminiai, ŽIV-infekuotai moteriai gal būt geriausia būtų nežindyti. Bendrai moterys, infekuotos ŽIV, turėtų būti konsultuojamos dėl žindymo, o sprendimai daromi, atsižvelgiant į kiekvienos moters ir kūdikio sąlygas, bei alternatyvą žindymui.