  |
|
TPTF (IPPF) MEDICININIS BIULETENIS (Nr. 6, 1996 m. gruodis) KONTRACEPTINĖS TABLETĖS IR KRŪTIES VĖŽYS: NAUJA INFORMACIJA Olav Meirik, UNDP/UNFPA, PSO/Pasaulinio banko Specialios žmogaus reprodukcijos tyrimo ir mokymo programos grupės vadovas Prieš 35 metus, prasidėjus kombinuotų kontraceptinių tablečių vartijimui, pradėta nerimauti dėl egzogeninių sintetinių hormonų poveikio moterų neoplastinėms ligoms, tokioms kaip krūties, endometro ir kiaušidžių vėžys. Kai dėl endometro ir kiaušidžių, šiuolaikiniai tyrimai ramina: rizika žymiai sumažėja vartojant kontraceptines tabletes. Tačiau informacijos apie krūties vėžį ir kontraceptines tabletes nepakanka. Išsamūs pakartotini tyrimai išaiškino keletą neišsprestų klausimų. Anksčiau buvo nustatyti įvairūs faktoriai, susiję su padidėjusia krūties vėžio rizika, vartojant kontraceptines tabletes: vartojimo pradžia jauname amžiuje, vartojimas prieš pirmąjį nėštumą, ilgalaikis vartojimas - bet šie visi faktoriai tarpusavyje susiję, ir lengvai neatskiriami. Hormoninius krūties vėžio faktorius tirianti bendradarbių grupė, kuriai vadovauja dr. Valerie Beral iš Oksfordo, Jungtinės Karalystės, surinko moterų duomenis - 53.297 sergančių krūties vėžiu moterų ir 100.239 neturinčių krūties vėžio (kontrolinių) moterų - iš 54 studijų, atliktų 25 išsivysčiusiose ir besivystančiose pasaulio šalyse. Susumavusi rezultatus, grupė gavo pakankamus stratifikuotoms analizėms skaičius, ir tokiu būdu nustatyti patys svarbiausi faktoriai. 1 išvadų grupė Dabartinės kontraceptinių tablečių vartotojos turi šiek tiek padidintą krūties vėžio riziką - sąlyginė rizika yra 1,24. Nutraukus jų vartojimą, sąlyginė rizika po 1 - 4 metų progresyviai sumažėja iki 1,16, po 4 - 9 metų iki 1,07, ir po 10 metų iki 1,0 (galbūt netgi mažiau). Tai nepriklauso nuo vartojimo trukmės ir amžiaus, nuo kada pradėta vartoti. Ta pati rizika buvo stebima ir tarp moterų, turinčių kitų rizikos faktorių (negimdžiusių, turėjusių šeimyninėje anamnezėje krūties vėžį), tarp moterų iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių, moterų iš skirtingų etninių grupių, ir tarp nesančių ir esančių menopauzėje. Pradėjusios kontraceptines tabletes vartoti iki 20 metų amžiaus moterys turi šiek tiek didesnę riziką nei tos, kurios pradėjo vėliau. Sąlyginė krūties vėžio rizika šiuo metu vartojančioms yra 1,59; nutraukus vartoti, po 1- 4 metų rizika krenta iki 1,49; praėjus 5 metams po nutraukimo skirtumas tarp anksčiau ir vėliau pradėjusiųjų išnyksta. Vartojančioms ar neseniai pradėjusioms vartoti kontraceptines tabletes šiek tiek didesnė rizika apsiriboja krūtyje lokalizuotu tumoru. Šie tumorai paprastai turi geresnę prognozę nei tie, kurie išplitę už krūties. Neaišku, ar tai susiję su ankstyvesniu tumoro diagnozavimu vartojančiųjų kontraceptines tabletes grupėje, ar su biologiniu kontraceptinių tablečių poveikiu, ar su šių reiškinių kombinacija. Krūties vėžio rizika tiek progestagenus, tiek kombinuotus kontraceptikus vartojančioms moterims yra panaši, neatsižvelgiant, ar vartojamos peroralinės tabletės, ar injekcijos. Išvada mažiau patikima, nes paremta mažesniu vartotojų skaičiumi; vos 0,8% moterų vartojo tik progestagenų turinčias tabletes, ir 1,5% vartojo tik progestagenų turinčius injekcinius preparatus. 2 išvadų grupė Kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimas 25 metų amžiuje. Išsivysčiusiose šalyse kontraceptines tabletes daugiau vartoja jaunos moterys, po 25 metų jų vartojimas žymiai sumažėja. Šiose šalyse kumuliacinis krūties vėžio dažnis 35 metų amžiuje vidutiniškai yra 16/10.000 moterų, ir 100/10.000 moterų 45 metų amžiuje. Moterims, kurios nutraukė vartojimą 25 metų amžiuje, 35 metų amžiuje nustatytas kumuliacinis dažnis 17/10.000 moterų ir 99/10.000 moterų 45 metų amžiuje (faktiškai tiek pat, kiek moterims bendrai populiacijoje). Besivystančiose šalyse krūties vėžio dažnis yra daugiau, nei dvigubai mažesnis už išsivysčiusių šalių. Kumuliacinis krūties vėžio dažnis 35 metų amžiuje atitinkamai yra 6 /10.000 moterų, ir 40/10.000 moterų 45 metų amžiuje. Šiose šalyse moterims, kurios nutraukė vartojimą 25 metų amžiuje, nustatytas kumuliacinis dažnis 6,5/10.000 moterų 35 metų amžiuje (0,5 atvejo daugiau/10.000 moterų), ir 40/10.000 moterų 45 metų amžiuje - tiek pat kaip ir bendrai populiacijoje. 3 išvadų grupė Kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimas 40 metų amžiuje. Moterų, vartojusių kontraceptines tabletes ir vyresniame amžiuje, situacija kitokia, kadangi bendras krūties vėžio dažnis yra didesnis. Kai kuriose besivystančiose šalyse vyresnės moterys kontraceptines tabletes vartoja žymiai dažniau, nei išsivysčiusiose šalyse. Išsivysčiusiose šalyse moterims, kurios nutraukė kontraceptinių tablečių vartojimą 40 metų amžiuje, nustatytas kumuliacinis dažnis - 199/10.000 moterų 50 metų amžiuje (19 atvejų daugiau/10.000 moterų), ir 394/10.000 moterų 60 metų amžiuje (14 atvejų daugiau/10.000 moterų). Besivystančiose šalyse moterims, kurios nutraukė vartojimą 40 metų amžiuje, nustatytas kumuliacinis krūties vėžio dažnis - 80/10.000 moterų 50 metų amžiuje (8 atvejais daugiau/10.000 moterų), ir 155/10.000 moterų 60 metų amžiuje (5 atvejais daugiau/10.000 moterų). Pagrindiniai duomenys Pirmoje išvadų grupėje susumuojami pagrindiniai rezultatai ir pateikiami, remiantis sąlygine rizika (niekuomet nevartojusiųjų rizika =1,0). Švedų studijoje pateikiama panaši krūties vėžio, susijusio su hormonine kontracepcija, ir krūties vėžio, esant išnešiotam nėštumui, sąlyginė rizika. Lyginant su niekuomet negimdžiusiomis moterimis, moterų, 25 metų amžiuje pagimdžiusių savo pirmą ir vienintelį vaiką, sąlyginė rizika 30-ties metų amžiuje yra 1,18, bet šiek tiek padidėjusi rizika išnyksta sulaukus 40 metų. Sąlyginės rizikos klinikinė reikšmė gali būti sunkiai suvokiama be informacijos apie tam tikro susirgimo pasireiškimo dažnį. Tai ypač svarbu krūties vėžio atveju, kadangi 35 - 50 metų amžiuje jo dažnis palaipsniui didėja ir moters amžius paskutiniojo vartojimo metu, atrodo, yra pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis su kontraceptinių tablečių vartojimu susijusią riziką. Bendradarbių grupė suskaičiavo sergančių krūties vėžiu moterų skaičių (įvairaus amžiaus, įvairiai vartojusių tabletes), panaudodama Tarptautinės Vėžio Tyrimo Agentūros publikuotus duomenis. Rezultatai buvo išreikšti daugiau kaip kumuliacinis dažnis, nei kaip kasmetinio dažnio pokyčiai arba absoliuti rizika. 2 ir 3 išvadų grupėje kontraceptinių tablečių vartojimo trukmė ignoruojama, nes jos poveikis rizikai yra minimalus. Komentaras Ši nauja informacija bendrai yra nuraminanti. Jaunesnėms moterims nežymus sąlyginės rizikos padidėjimas virsta labai mažu krūties vėžio atvejų skaičiumi. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į išsivysčiusių šalių moteris, hormonines kontraceptines tabletes vartojusias vyresniame reprodukciniame amžiuje. Priežastis ta, jog šiame amžiuje krūties vėžio dažnis yra ir šiaip sąlyginai aukštas, ir padidinta rizika, nutraukus tablečių vartojimą, pasireikš 55 - 60 metų amžiuje. Besivystančiose šalyse, kur bendrai krūties vėžio dažnis yra žymiai mažesnis, nežymus sąlyginės rizikos padidėjimas turės žymiai mažesnę įtaką kumuliacinio dažnio didėjimui. Hormoninės kontracepcijos privalumų ir trūkumų nereikėtų nagrinėti atskirai. Juos reikėtų lyginti su kitų kontraceptinių priemonių ypatumais, ir su nepageidaujamo nėštumo rizika. Daugeliu atvejų nepageidaujamo nėštumo žala nustelbia nežymiai padidėjusią krūties vėžio riziką, vartojant hormoninę kontracepciją. Parengė gyd. B.Ramanauskienė |
