(nauja) Medikamentinis abortas- medicininiai aspektai (nauja) Skubioji hormoninė (ekstrinė) kontracepcija (nauja) Ką reikia žinoti apie mifepristoną (nauja) Skubi (extra) kontracepcija IMAP nuorodos dėl maitinimo krūtimi, vaisingumo ir kontracepcijos po gimdymo Kontracepcija paaugliams Kontraceptinės tabletės ir krūties vėžys Laisvanoriška moterų sterilizacija Saugus abortas Hormoninė ekstrinė kontracepcija Testai neštumui nustatyti "Babycheck"
	LAISVANORIŠKA MOTERŲ STERILIZACIJA Gyd. Eugenija Abraitienė Respublikinis šeimos planavimo centras Vienas efektyviausių ir plačiausiai naudojamų šeimos planavimo metodų pasaulyje yra moterų sterilizacija. Visame pasaulyje iš 202 milijonų sterilizuotų porų 163 mln. porų sterilizuotos moterys. Daugiausiai sterilizuotų moterų yra Kanadoje ( apie 12 mln. ). Spėjama, kad iki 2005 metų šis skaičius pasieks iki 210 mln. Sterilizacija yra gana patraukli daugeliui moterų, kadangi tai yra pastovi kontracepcija. Sprendimas sterilizuotis turi būti savanoriškas, gerai apgalvotas, besiremiantis visa turima informacija ir žiniomis apie alternatyvas. Moterų sterilizacija yra chirurginė operacija, kurios metu blokuojami kiaušintakiai taip, kad kiaušialąstė ir spermijai negalėtų susitikti. Tai sąlyginai paprasta operacija. Moterys, pasirinkusios sterilizaciją, mažiausiai rizikuoja pastoti. Moterų sterilizacija yra efektyviausias kontracepcijos metodas - mažiau nei vienas pastojimas šimtui moterų praėjus vieneriems metams. Sterilizacija tinka moterims, kurios yra įsitikinusios, kad daugiau nenorės turėti vaikų, ir nori patikimos apsisaugojimo priemonės. Sterilizacija tinka neturin?ioms kontraindikacijų chirurginei intervencijai ir anestezijai moterims. Sterilizacija yra vienas iš ilgalaikės kontracepcijos metodų. Potencialios pacientės turėtų gauti visą išsamią informaciją apie kitus šeimos planavimo būdus, jokiu būdu nepabrėžiant sterilizacijos. Įvairūs veiksniai, ypa? pacientės amžius ir vaikų skai?ius, gali įspėti apie galimą pacientės nepasitenkinimą savo sprendimu ateityje. KADA MOTERIAI GALIMA ATLIKTI STERILIZACIJĄ Sterilizacijos operaciją galima atlikti beveik bet kuriame moters vaisingo gyvenimo tarpsnyje. Dažniausiai ji atliekama: tuoj pat ar 48 valandų laikotarpyje po gimdymo arba Cezario pjūvio metu - post partum periode (pogimdyminiame); tuoj pat po dirbtinio ar savaiminio aborto - postabortiniame periode; kai paskutiniu metu nebuvo nėštumo ar bent jau praėjo 6 savaitės po paskutiniojo gimdymo - tarpiniame periode. Sterilizacijos negalima alikti, kai moteris yra pastojusi arba 8-41 d. laikotarpyje po gimdymo. KOKIE YRA CHIRURGIJOS BŪDAI Minilaparotomija. Jei moteris nebuvo neseniai pastojusi, pjūvis daromas 2-5 cm virš gaktos ar 1,5-3 cm tuoj po bambos žiedu post partum periode. Ši operacija tinka moterims tarpiniame, postabortiniame ir post partum periode. Laparoskopija. Naudojamas laparoskopas, siauras švien?iantis vamzdelis, pro kurį chirurgas gali matyti pilvo ertmæ. Šis optinis instrumentas yra įvedamas pro pradurtą mažą angelæ šalia bambos. Abu būdai yra gana saugūs ir efektyvūs, ta?iau skiriasi keliais svarbiais aspektais. Daugelyje šalių minilaparotomija yra taikoma dažniau, kadangi jai reikia paprastos, nebrangios ir lengvai naudojamos įrangos ir ji yra rekomenduojama post partum periode. Minilaparotomija gali būti atliekama gimdymo namuose, naudojantis elementariais chirurginiais instrumentais. Ji tinka moterims daugeliu atveju, nors būtų sunkiau ją atlikti apkūnioms moterims ir toms, kurios dėl infekcijos ar ankstesnės chirurginės intervencijos turi sąaugų mažajame dubenyje. Laparoskopija yra mažai skausminga, sukelia mažiau komplikacijų, užtrunka trumpiau ir palieka mažesnį randą. Ją dažniausiai galima atlikti didesniuose centruose. Tai sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti tobulesnės technikos, gerai paruoštų specialistų, dažniausiai akušerių - ginekologų, ir pilnai įrengtos operacinės ar skubių priemonių komplikacijų atveju ( jos yra retos, bet gali būti labai sunkios ). KOKIE YRA PAGRINDINIAI KIAUŠINTAKIŲ BLOKAVIMO BŪDAI Kiaušintakių blokavimo būdai priklauso nuo kelių aplinkybių, tarp jų - chirurginės operacijos būdas ( minilaporotomija ar laparoskopija ), sterilizacijai pasirinktas laikas, chirurgo kvalifikacija ir turima įranga. Rišimas ir dalijimas. Rišimas naudojamas tik minilaparotomijos metu ( tiek post partum, tiek tarpiniame periode ). Tai metodas, kai medicininiu siūlu yra perrišamas kiekvienas kiaušintakis ir po to nupjaunama ir pašalinama surištoji dalis. Dažniausiai taikomas metodas vadinamas Pemoroy technika, kurios metu kiaušintakio segmentas yra surišamas kilpa ir viršutinė kilpos dalis nukerpama bei pašalinama. Kitas metodas - Parkland technika - kiaušintakio surišimas dviejuose taškuose ir tarpinio segmento pašalinimas. Anks?iau taikytos dalinimo ir rišimo technikos vadinamos Uchida ir Irving technikomis. Abi yra efektyvios, bet reikalauja didelio pjūvio. Irving technika taikoma Cezario pjūvio metu. Mechaninės priemonės. Jos dažniausiai taikomos laparoskopijos metu. Priemonė ( spyruokliniai spaustukai, nedidelis žiedas ar silikoninės gumos juostelė ) įvedama tam, kad užspaustų kiekvieną kiaušintakį. Įvairius mechaninius metodus, kurie tinka tarpiniame periode, laparoskopijos metu gali taikyti tik laparoskopijoje patyræ specialistai. Elektrokoaguliacija. Ji atliekama laparoskopu koaguliuojant ir blokuojant kiaušintakius. Šis metodas nerekomenduojamas, kadangi padaugėjo vidinių nudegimų operacijos metu ir ektopinio nėštumo atvejų po operacijos. KOKIA YRA NAUDA SVEIKATAI Ne kiekviena kontracepcinė priemonė idealiai tinka bet kuriai pacientei. Sterilizacija yra labai efektyvi toms moterims, kurioms reikia patikimos kontracepcijos ir kurios yra įsitikinusios, kad daugiau vaikų turėti nenorės. Tai pastovus ir saugus metodas, apsisaugant nuo nepageidaujamo nėštumo. Paskutiniai tyrimai rodo, kad sterilizuotos moterys, be kitų privalumų, mažiau rizikuoja susirgti kiaušidžių vėžiu. KOKIOS STERILIZACIJOS KOMPLIKACIJOS Trumpalaikės. Komplikacijos yra retos. Jos skiriasi priklausomai nuo taikyto chirurginio metodo. Po minilaparotomijos gali supūliuoti pjūvis, operacijos metu gimda gali būti pradurta gimdos keltuvu, taip pat gali būti pažeista šlapimo pūslė ar žarnos. Laparoskopijos komplikacijos - kiaušintakių plyšimai, organų pažeidimai instrumentais, tokiais kaip gimdos keltuvas, pūtimo adata ar troakaras. Nors komplikacijos, atliekant laparoskopiją, nėra dažnesnės nei atliekant minilaparotomiją, jos gali būti rimtesnės ir reikalauti bendros anestezijos. Ilagalaikės. Jos yra retos. Ta?iau pastojus moteriai, kuriai buvo atlikta sterilizacija, nėštumas dažniausiai gali būti ektopinis. KAIP SVEIKATOS DARBUOTOJAI PADEDA POROMS NUSPRESTI Informacija apie sterilizaciją turi sudaryti dalį bendros informacijos apie šeimos planavimą. Išsiaiškinti klaidingą informaciją. Atkreipti dėmesį į gandus apie sterilizaciją ir kitas kontracepcines priemones. Dažnai klaidinga informacija apie sterilizaciją ( pvz., po sterilizacijos moteris neturės mėnesinių ir tai atsilieps jos seksualumui ) gali išgąsdinti moterį, besirenkan?ią šį metodą. Nustatyta, kad sterilizacija neturi įtakos moteriškiems hormonams, nepalie?ia jos lytinio potraukio ir pasitenkinimo. Pabrėžti sterilizacijos pastovumą. Šeimos planavimo konsultantai turi būti išmokyti atskirti pacientes, kurios, atlikus sterilizaciją, grei?iausiai pakeis savo nuomonæ. Aptarti sterilizacijos procedūrą. Pacientėms reikia paaiškinti chirurginės sterilizacijos riziką, taip pat ir retai pasitaikan?ias komplikacijas, sterilizacijos privalumus. Moterys turi žinoti, ko galima tikėtis prieš operaciją ir po jos. Niekas niekada negali būti priverstas sterilizuotis. Pacientė, pasirinkusi sterilizaciją, turi žinoti visas su sterilizacija susijusias pasekmes, apgavoti kitus šeimos planavimo būdus, ir tada savo valia spresti. Po konsultacijų apsisprendusi, kad sterilizacija jai yra priimtiniausia, moteris turi pasirašyti savanorišką sutikimą, pažymėdama, kad tai daro niekieno never?iama, laisva valia. Moteris, pasirinkusi sterilizaciją, prieš šios operacijos atlikimą laikinai turi vartoti kitas kontracepcines priemones. Konsultuojant prieš operaciją, reikia patarti jai, kaip pasiruošti ir ko tikėtis operacijos metu ir po jos. Moteris turi įsidėmėti, kad operacijos vaisingumui atstatyti atliekamos ne visose šalyse. Konsultantai turi pabrėžti: sterilizacija yra visam laikui; atstatomoji operacija yra kompleksinė ir ilga, ją gali atlikti tik profesionalai ir tik esant labai gerai įrangai; apie 70% atstatomųjų operacijų yra sėkmingos; po tokių operacijų kartais pasitaiko ektopinis (negimdinis) nėštumas; galimas apvaisinimas mėgintuvėlyje.